Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlomiems Atliekų tvarkymo ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymų pakeitimams ir teiks juos Seimui.
Pakeitimai padėtų lengviau pereiti prie žiedinės ekonomikos užtikrinant, kad atliekos virstų ištekliais ir maksimaliai sumažėtų jų kiekis. 2035-aisiais komunalinių atliekų sąvartyne turėtų būti šalinama ne daugiau kaip 5 proc. visų Lietuvoje susidarančių komunalinių atliekų (2019 m. šalinta 24,73 proc.).
Aplinkos ministro Simono Gentvilo žodžiais, panaudojant atliekas žiediniuose cikluose Lietuva yra užsibrėžusi pasiekti bent ES vidurkį, nuo kurio atsiliekame tris kartus. „Mes vis dar gyvename ne žiedinėje, o linijinėje ekonomikoje: gamindami naujus produktus panaudojame tik 4 proc. antrinių žaliavų, kai ES vidurkis sudaro 12 proc.“, – sako Simonas Gentvilas.
Įstatymu siūloma nustatyti, kad atskirai surinktos pakartotinai naudoti ar perdirbti tinkamos atliekos be pradinio apdorojimo nebūtų naudojamos energijai gauti ar šalinamos sąvartyne. Numatoma diegti atskiras tekstilės, biologinių, statybinių, buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimo priemones.
Siūloma nustatyti prievolę, planuojant atliekų tvarkymo įrenginių pajėgumus ir plėtrą, atsižvelgti į ilgalaikius atliekų tvarkymo tikslus. Siekiant šių tikslų turi prisidėti gamintojai ir importuotojai.
Gamintojų ir importuotojų organizacijas ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius numatoma įpareigoti savo interneto svetainėse skelbti ne mažiau kaip penkerių pastarųjų metų auditorių ataskaitas ir metinių finansinių ataskaitų rinkinius kartu su auditorių išvadomis.
Jeigu bus pritarta siūlymui patikslinti Atliekų tvarkymo programos paskirtį, ji bus skirta ne tik atliekų tvarkymui, bet ir prevencijai, žiedinės ekonomikos tikslams siekti išplėtus finansavimo sritis.
Aplinkos ministerijos nuotrauka
